Kaip maitinti rožes pavasarį, kad jos augtų sveikos ir vešliai žydėtų
Prabangus rožių sodas – kiekvieno sodininko svajonė. Krūmai turi būti ne tik sveiki, bet ir gausiai žydėti visą vasarą iki rudens šalnų.
Trys rožėms svarbiausios maistinės medžiagos, jų sveikatos ir gyvybingumo pagrindai, yra azotas, fosforas ir kalis. Rožės jų gali gauti tiek iš pagamintų mineralinių trąšų, tiek iš organinių sodo medžiagų. Kiekviena trąšų rūšis turi savo privalumų ir trūkumų. Todėl geriausia jas derinti strategiškai.
Tačiau pirmiausia pažiūrėkime, kaip veikia trąšos, iš ko jos susideda ir kokį poveikį jos daro dirvai bei rožių krūmams.
Azotas, fosforas, kalis – ko reikia rožėms?
- Azotas – prisideda prie žaliosios masės augimo. Jo perteklius skatina naujų ūglių augimą žydėjimo sąskaita: gauname stiprų žalią krūmą su mažais įspūdžio nepaliekančiais žiedais.
- Fosforas - turi teigiamą poveikį šaknų sistemai, skatina ūglių brendimą, yra gyvybiškai svarbus pumpurų augimui ir sodriam žydėjimui.
- Kalis – padeda stiprinti stiebus, paruošia rožių krūmus sėkmingam žiemojimui.
Ko nori rožės – mineralinių trąšų ar organinių?
Mineralinėse trąšose (turinčiose įvairias NPK proporcijas) yra daug naudingų mikroelementų, jas labai lengva naudoti, be to, jas galima purkšti ant lapų.
Šios trąšos parduodamos ne tik skystu, bet ir granuliniu pavidalu, iš kurių maistinės medžiagos palaipsniui išsiskiria veikiant šviesai, drėgmei ir orui. Tačiau mineralinės trąšos gali pasūdyti sodo žemę ir slopinti augalų šaknų sistemos vystymąsi. Jos turėtų būti naudojamos tik drėgnoje dirvoje, kad išvengtumėte šaknų nudegimo.
Organinės trąšos nekenkia dirvožemio struktūrai, tačiau jas sunkiau paruošti ir naudoti. Tai dekompostuotos organinės atliekos, kompostas, celiuliozė (pjuvenos ir šienas), durpių drožlės, medžio pelenai, paukščių mėšlas, dekompostuota žolė ir kt. Humusas pritraukia sliekus, kurie purena ir vėdina dirvą, pagerina oro judėjimą. Organinės medžiagos naudojamos rožių krūmams augant ir vystantis, bet niekada nenaudojamos ruošiantis žiemoti.
Pavasarį rožes tręškite subalansuotai:
- Pirmą kartą tręšiama balandžio mėnesį, kai pradeda augti pumpurai. Šiuo metu rožėms reikia azoto trąšų. Kalbant apie organines medžiagas, tai kiekvienam krūmui galima naudoti 100 gramų paukščių išmatų arba 300 gramų visiškai perpuvusio mėšlo (komposto). Arba 10 litrų vandens atskiedžiame 30 gramų mineralinių trąšų, pavyzdžiui, amonio salietros.
- Antrasis tręšimas atliekamas gegužės mėnesį, ūglių augimo stadijoje. Ekologinėje žemdirbystėje naudojame mėšlo antpilą – 3-4 litrus vienam krūmui. Iš mineralinių trąšų renkamės amonio salietros (10-15 g), kalio druskos (15-20 g) ir dvigubo superfosfato (30 g) derinį.
- Trečiasis tręšimas yra vasaros pradžioje, pumpurų skleidimosi laikotarpiu. Naudojame kalio-fosforo trąšas. Iš organinių medžiagų – karvių mėšlo arba paukščių išmatų antpilas. Iš mineralinių trąšų: amonio arba kalio nitratas (15-20 g kvadratiniam metrui), superfosfatas (30-40 g kvadratiniam metrui), kalio sulfatas (10-15 g kvadratiniam metrui). Šiuo metu krūmus galima purkšti magnio ir geležies chelato tirpalu – šių elementų rožėms nuolat trūksta. Geriausia tręšti debesuotą dieną arba vakare po saulėlydžio.
Dabar, kai jau žinote, kaip, kada ir kodėl reikia tręšti rožes, apsilankykite GradinaMax kataloge, pasirinkite trąšų skyrių ir įsigykite jūsų sodui tinkamų trąšų.
Svarbios taisyklės naudojant organines trąšas:
- Paukščių mėšlas turi būti skiedžiamas vandeniu santykiu 1:20 ir laikomas mažiausiai penkias dienas.
- Karvių mėšlą praskieskite vandeniu santykiu 1:10, palaukite kol nusistovės ir vėl praskieskite vandeniu santykiu 1:2.
- Organines trąšas galima tręšti tik tada, kai temperatūra yra aukštesnė už nulį, jei esate tikri, kad naktinių šalnų nenumatoma.
- Naudojant organines medžiagas, būtina jas dozuoti saikingai. Kitu atveju, per didelė koncentracija gali nudeginti rožių šaknis. Geriau tręšti mažiau, bet dažniau.
