Japoninė vyšnia, dar vadinama rutuline vyšnia, yra itin dekoratyvus medis, kuris jau šimtmečius žavi sodų mylėtojus. Savo nepakartojamu grožiu ir elegantišku siluetu ji pagyvina kiekvieną namų kampelį, o kai žydi ankstyvą pavasarį, tampa tikru gamtos apsireiškimu. Jei norite savo sode turėti šį kerintį medį, kuris kasmet stebins gražiu ir gausiu žydėjimu, sužinokite jo reikalavimus ir priežiūros paslaptis.
Japoninė vyšnia - mielas svečias iš Tolimųjų Rytų
Japoninė vyšnia (lot. Prunus serrulata) - nedidelis medis arba krūmas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Šimtmečius jis buvo labai gerbiamas Japonijoje, kur tapo tikru nacionaliniu simboliu. Neatsitiktinai japoninė vyšnia yra pagrindinis garsiosios japonų Hanami šventės, per kurią ištisos šeimos susirenka pasigrožėti gausiai žydinčių medžių vaizdais, akcentas.
Būdinga japoninės vyšnios išvaizda
Japoninė vyšnia yra itin dekoratyvus augalas. Jo vainikas gali būti nuo skėčio formos iki stulpinės ar rutuliškos. Medžio aukštis paprastai svyruoja nuo 4 iki 10 metrų, o vainiko skersmuo gali siekti iki 8 metrų. Vyšnios medžio lapai yra pavieniai, elipsiški, rutuliškais kraštais, kurie gali būti žalios arba rusvai raudonos spalvos. Rudenį jie nuostabiai nusidažo geltona, oranžine ir raudona spalvomis.
Tačiau didžiausia japoninės vyšnios puošmena yra jos neįprasti žiedai. Jos pasirodo prieš išsiskleidžiant lapams ir sudaro tankius, ryškius žiedynus. Žiedų spalva varijuoja nuo baltos, įvairių rausvų atspalvių iki tamsiai karmininės. Žiedai yra švelnaus, šiek tiek saldaus kvapo, o jų grožis pranašauja pavasario atėjimą.
Japoniškų vyšnių veislių įvairovė
Tarp rutulinių vyšnių yra daug įdomių veislių, kurios skiriasi vainiko forma, lapų spalva ir žiedų spalva. Viena iš populiariausių yra 'Somei Yoshino', kurios žiedai beveik balti. Kita gerai žinoma veislė yra 'Kanzan' su sodriais, tamsiai rožiniais žiedais ir skėčio formos vainiku. Ne mažiau patrauklios yra ir 'Kiku-shidare-zakura' su gausiais, kabančiais žiedais bei 'Ukon' su šviesiai geltonais, beveik oranžiniais žiedais. Taip pat verta paminėti veisles 'Royal Burgundy' violetiniais lapais ir žiedais bei 'Taihaku' baltais arba šviesiai rožiniais žiedais ir stulpuotu pavidalu.
Kamuolinė vyšnia ir jos auginimo reikalavimai
Nors japoninės vyšnios yra kilusios iš švelnesnių klimato zonų, jos gali augti ir žydėti taip pat nuostabiai daugelyje Lenkijos regionų. Norint sudaryti jai optimalias sąlygas, verta susipažinti su pagrindiniais jos reikalavimais.
Vieta ir dirvožemis
Japoninė vyšnia mėgsta saulėtą vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų. Ji nemėgsta druskingo dirvožemio, todėl jos nereikėtų sodinti prie gatvių, kur žiemą barstoma druska. Geriausiai auga derlingoje, smėlingo priemolio dirvoje, kurios pH neutralus arba šiek tiek šarminis. Taip pat gerai pakenčia periodinę sausrą, tačiau nemėgsta stovinčio vandens.
Atsparumas šalčiui
Dauguma japoninių vyšnių veislių yra gana jautrios šalčiui, todėl jų nerekomenduojama sodinti vietovėse, kuriose žiemos būna atšiaurios, ypač Lenkijos šiaurėje ir šiaurės rytuose. Patartina rinktis šalčiui atsparesnes veisles, pavyzdžiui, 'Taihaku' arba 'Royal Burgundy'. Medžiai turėtų būti sodinami apsaugotose vietose, kad jų nepažeistų šalnos.
Priežiūra ir genėjimas
Japoninės vyšnios nereikalauja intensyvios priežiūros, tačiau reikėtų nepamiršti kelių svarbių dalykų. Pirma, nerekomenduojama reguliariai genėti, nes žaizdos gali būti patogenų vartai. Jei būtina, genėti reikia atsargiai ir nedelsiant apdoroti sodininkystės tepalu arba fungicidu. Taip pat reikėtų pašalinti ant kamieno atsiradusias ataugas.
Japoniškų vyšnių sodinimas sode
Šie augalai puikiai atrodo ir dideliuose, ir mažuose soduose. Juos galima sodinti pavieniui, kad sukurtų įspūdingus pavienius augalus, arba grupėmis, kad sukurtų vaizdingą špalerį. Svarbu tinkamai parinkti sodinimo vietą.
Tinkamos veislės pasirinkimas
Prieš sodinant japoninę vyšnią verta pagalvoti, kokią veislę pasirinkti. Jei nerimaujate dėl šaltų žiemų, rinkitės atsparesnes veisles, pavyzdžiui, 'Taihaku' arba 'Royal Burgundy'. Jei pageidaujate kompaktiškų, stambiašakių medžių, geras pasirinkimas - 'Amanogawa' arba 'Taihaku'. O mėgstantiems sodrius, rausvus žiedus reikėtų rinktis 'Kanzan' arba 'Kiku-shidare-zakura'.
Optimalus sodinimo laikas
Japonines vyšnias geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tai suteiks jauniems medeliams laiko prisitaikyti prie naujos aplinkos iki žiemos ar vasaros pradžios. Patartina rinktis maždaug 1,5-2 metrų aukščio sodinukus, kurie greitai įsišaknys ir pradės augti.
Jaunų medelių sodinimas ir priežiūra
Sodindami japoninę vyšnią nepamirškite iškasti maždaug 1 metro skersmens ir pakankamai gilios duobės, kad ji atitiktų šaknų guolio dydį. Tuomet į duobę įdėkite medelį, išskleiskite šaknis ir atsargiai užpilkite žemėmis. Svarbu, kad kaklelis būtų šiek tiek žemiau dirvos paviršiaus. Pasodinus medelį, gerai jį gausiai palaistyti ir išpurenti dirvą aplink kamieną, kad šaknys lengviau vystytųsi.
Pirmaisiais metais jaunus medelius reikia reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Taip pat naudinga mulčiuoti, kad būtų išsaugota dirvožemio drėgmė ir sumažintas piktžolių augimas. Per pirmuosius 2-3 metus kamieną taip pat reikėtų saugoti nuo mechaninių pažeidimų.
Suaugusios japoninės vyšnios priežiūra
Kai japoninė vyšnia sulaukia 5-6 metų amžiaus ir įsitvirtina naujoje vietoje, jos priežiūros reikalavimai gerokai sumažėja. Tačiau norint džiaugtis nuostabiu žydėjimu, verta nepamiršti kelių svarbių dalykų.
Vainikų genėjimas ir priežiūra
Kaip jau minėta, japoninės vyšnios nemėgsta reguliaraus genėjimo. Tik jei šakos pažeistos arba reikia šiek tiek praretinti vainiką, tai reikia daryti labai atsargiai. Žaizdas reikia nedelsiant apdoroti sodininkystės tepalu arba fungicidu. Taip pat reikėtų sistemingai šalinti ant kamieno atsiradusias ataugas.
Tręšimas ir laistymas
Japoninių vyšnių nereikia intensyviai tręšti. Pavasarį pakanka tręšti kompleksinėmis trąšomis, kad augalas gautų reikiamų maistinių medžiagų. Sausros metu medžius reikia reguliariai laistyti, ypač jaunesnius egzempliorius.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Nors japoninės vyšnios yra gana atsparios ligoms ir kenkėjams, verta atkreipti dėmesį į keletą grėsmių. Jos gali sirgti grybelinėmis ligomis, pavyzdžiui, monilioze ar pilkuoju pelėsiu, todėl verta stebėti medžius ir prireikus naudoti tinkamas augalų apsaugos priemones. Be to, medžius gali pulti amarai, voratinklinės erkės ar žievėgraužiai, kuriuos reikia tinkamai apdoroti.
Kaip sode naudoti japoninę vyšnią?
Japoninė vyšnia - tikra bet kurio sodo puošmena. Jos nepaprastos dekoratyvinės savybės leidžia sukurti daugybę intriguojančių kompozicijų.
-
Kamuolinė vyšnia - pasodinta viena, japoninė vyšnia tampa įspūdingu vienišu medžiu, traukiančiu kiekvieno lankytojo akį. Patartina išryškinti jos gražią, platėjančią lają ir užtikrinti, kad medžiui užtektų vietos laisvai augti.
-
Dar įspūdingesnį efektą sukursite pasodinę kelių veislių japonines vyšnias vieną šalia kitos ir suformavę vaizdingą špalerį. Dėl vainikų formų ir žiedų spalvų įvairovės visa medžių eilė atrodys labai įspūdingai, ypač kai žydės.
-
Vyšnia japoniškame sode - nepakeičiamas šio stiliaus sodo elementas. Ji puikiai dera su kitais būdingais augalais, tokiais kaip azalijos, rododendrai ar formuoti krūmai. Tada sukuriama harmoninga rytietiška kompozicija.
Kad ir kaip nuspręstumėte panaudoti japoninę vyšnią savo sode, ji tikrai padarys tikrą įspūdį jūsų sode, ypač pavasarį, kai žydi. Tiesiog tinkamai ją prižiūrėkite, ir ji apdovanos jus unikaliu dekoratyviniu vaizdu.
