Sveiki vaismedžiai ir vaiskrūmiai paprastai gausiai dera, duoda didelius, tinkamos formos vaisius, kuriuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Derlius daugiausia priklauso nuo sezono oro sąlygų ir natūralių augalo veislės savybių. Vaisių gausai įtakos turės ir mūsų sprendimai, t. y. kokias sąlygas sudarysime augalams, kur juos pasodinsime, taip pat tolesnis jų auginimas ir priežiūra po pasodinimo. Profesionalūs komercinių augalų selekcininkai visame pasaulyje kasmet sodininkams garantuoja nemažą iššūkį. Kokia rūšis ar veislė geriausiai tiktų mano sodui? Tikriausiai pirmiausia reikėtų sudaryti planą ir sudaryti vaisinių augalų, iš kurių gausite daugiausia naudos, sąrašą. Planuodami turime atsižvelgti į sąlygas, kurias galime sudaryti konkrečiai rūšiai.
Labai svarbu dirvožemio tipas ir laisvo laiko, kurį galite skirti augalų priežiūrai, kiekis. Sunkiose sodo dirvose aviečių auginti nereikėtų, tačiau agrastai, juodieji serbentai ir gervuogės tokiomis sąlygomis puikiai auga. Jei, priešingai, jūsų sode yra smėlio, gerai nusausinto dirvožemio, pasukite į aviečių ir braškių auginimą. Žinoma, iš anksto gerai paruošus dirvą ir pagerėjus jos kokybei, galite sudaryti geras sąlygas daugumos rūšių auginimui, nepaisant to, kokio tipo dirvą turite savo sode. Jei augalų priežiūrai galite skirti nedaug laiko, verta rinktis auginti juoduosius serbentus, gervuoges, agrastus arba avietes. Daugiau dėmesio reikia vynmedžiams, mėlynėms ir braškėms. Kitas svarbus veiksnys - siūlomos pareigos. Vynmedžiams, braškėms ir mėlynėms reikia daug saulės, o gervuogės, serbentai ir avietės gerai auga ir daliniame pavėsyje.
Svarbiausi veiksniai, užtikrinantys, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai derėtų gausiai:
Dirvožemis
1. Beveik visiems vaisiniams augalams tinkamam augimui ir vystymuisi reikalingas derlingas, gerai drenuotas dirvožemis. Dar prieš sodinimą dirva turi būti gerai paruošta ir įdirbta bent iki krūmo įsišaknijimo gylio. Ruošiant auginimo vietą natūraliomis trąšomis, t. y. kompostu, mėšlu ar kitomis organinėmis medžiagomis, pagerinama dirvožemio struktūra, kokybė ir pralaidumas, sukuriama optimali aplinka, skatinanti sveiką ir stiprų augalų augimą ir vystymąsi.
2. Dirvožemio pH taip pat turi labai didelę įtaką tam tikros rūšies produktyvumui. Daugumai vaismedžių ir vaiskrūmių, įskaitant agrastus, avietes, braškes ir serbentus, reikia šiek tiek rūgštaus dirvožemio, kurio pH 6,0-6,8. Braškėms reikia šiek tiek žemesnio dirvožemio pH, kuris turėtų būti apie 5,5-6,2. Mėlynėms reikalingas labai rūgštus dirvožemis, kurio pH 3,8-4,8. Optimalus dirvožemio pH turi įtakos gebėjimui įsisavinti arba pasisavinti maistingąsias medžiagas iš dirvožemio.
Maistinės medžiagos
Nors dirvožemio maistinių medžiagų poreikis įvairioms rūšims skiriasi, visiems augalams reikia azoto, kalio ir fosforo, kad jie tinkamai vystytųsi. Nors tiek azotas, tiek kalis yra būtini žaliosioms augalo dalims vystytis, fosforas turi didžiausią tiesioginę įtaką vaisių vystymuisi. Todėl trąšų su didesniu fosforo kiekiu naudojimas labai palankiai veikia vaisinius krūmus, medžius ir vijoklinius augalus auginančių augalų žydėjimą ir vaisių užmezgimą. Kiti mikroelementai, t. y. boras, geležis ir cinkas, taip pat yra būtini, tačiau nedideliais kiekiais. Prieš sodindami augalus į žemę, gerai išmatuoti dirvožemio pH ir maistingųjų medžiagų kiekį, kad būtų galima parinkti trąšų kiekį ir rūšį konkrečiai augalų rūšiai.
Saulėlydis
Be tinkamo kiekio tiesioginių, nefiltruotų saulės spindulių nepavyks užauginti didelių, skanių ir saldžių vaisių. Saulės šviesos kiekis priklauso nuo vaisinių augalų rūšies. Daugumai augalų reikia nuo šešių iki aštuonių valandų saulės šviesos per dieną. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, braškės ir vynuogės, geriausiai duoda vaisių, kai auginamos visą dieną saulėje. Avietės, gervuogės ir braškės taip pat veda vaisius daliniame pavėsyje. Augalai, kurie negauna pakankamai saulės šviesos, gali išsitempti, blogiau augti ir užauginti mažus, prastos formos, rūgštaus skonio vaisius.
Vanduo
Neturėdami nuolatinio priėjimo prie vandens, augalai greitai nuvysta ir žūsta, nes stiebai negali išlaikyti pakankamo slėgio audiniuose. Per didelis šaknų sistemos išdžiūvimas turi įtakos vadinamajam augalų stresui, dėl kurio susilpnėja jų gebėjimas atsinaujinti ir atsispirti ligų ar kenkėjų atakoms. Tai taip pat turi įtakos vaisių produktyvumui ir kokybei. Vanduo yra labai svarbus mineralinėms medžiagoms iš dirvožemio į augalo ląsteles pernešti. Nors vandens poreikis, priklausomai nuo rūšies, skiriasi, dauguma augalų mėgsta vidutinio drėgnumo dirvožemį, kuris tarp laistymų pernelyg neišdžiūsta. Reguliarus vaismedžių ir vaiskrūmių laistymas sausringais laikotarpiais daro didelę įtaką vaisių gausai, skoniui ir minkštimo sultingumui.
Genėjimas
Medžių ir krūmų genėjimas yra labai svarbus veiksmas, turintis didelę įtaką augalų derliui, derliaus dydžiui, vaisių kokybei ir išvaizdai. Apšvietus krūmo vainiką, saulės spinduliai ir oras geriau pasiekia augalo vidų, todėl išvengiama grybinių ligų, pagerėja vaisių spalva ir skonis, juos lengviau nuskinti. Toliau pateiksime populiariausių Lenkijos soduose vaismedžių genėjimo būdus.
Serbentų genėjimas
Serbentai geriausiai dera ant jaunų ūglių - vienerių ir dvejų metų amžiaus.
Augalų genėjimo būdas yra toks. Jie visi iškirpti:
- 4-5 metų ūgliai;
- storėjantys ūgliai krūmo viduryje;
- horizontaliai išdėstyti ūgliai, gulintys ant žemės;
- sausi, pažeisti ūgliai, turintys ligos ar kenkėjų antplūdžio požymių.
Agrastų genėjimas
Agrastai, kaip ir serbentai, gausiausiai dera ant jaunų ūglių.
Jis nutrūksta:
- 5 metų ir net vyresni ūgliai;
- sustorėjimas viduryje;
- serga ir užkrėsti kenkėjais;
- sausas ir pažeistas;
- pūva ant žemės;
