Aviečių braškė, Tibeto avietė, rožinė avietė - tai skirtingi to paties augalo pavadinimai. Tai nėra aviečių ir aviečių hibridas braškiųo atskira uogų rūšis, į mūsų sodus atkeliavusi iš Azijos. Augalas retas ir aptinkamas ne visose vietovėse. Todėl verta apie jį sužinoti daugiau.
Kaip tai atrodo
Aviečių ir braškių krūmai atrodo kaip įprastos avietės. Jų stiebai pilkai rudi, dygliuoti ir šiek tiek plaukuoti. Lapai sudėtiniai, savo tekstūra panašūs į rožių lapus, kraštuose nusmailėję. Ūglių galuose žydi maži balti žiedeliai, kurie vėliau virsta maždaug centimetro skersmens uogomis, savo forma panašiomis į avietes. Sunokusios uogos būna raudonos.
Kodėl augalas
Aviečių ir braškių augalas yra lengvai auginamas augalas. Jis greitai įsišaknija, gerai žiemoja ir lengvai dauginamas palikuonimis. Jos kereliai gražūs bet kuriuo metų laiku, bet ypač įspūdingai atrodo, kai yra apsodinti uogomis. Vaisiai nesislepia po lapais - jie ryškūs, gerai matomi ir lengvai skinami.
Aviečių ir braškių gyvatvorė - ne aukštesnė kaip metro aukščio. Ji greitai auga ir sudaro tankius, dygliuotus krūmokšnius. Rudenį, kai lapai nusidažo violetine ir ochrine spalva, augalas atrodo fantastiškai ir gali konkuruoti su populiariais dekoratyviniais krūmais, pvz barkūnas arba pūslenis.
Vaisių skonis panašus į braškių, bet su švelniu aviečių poskoniu.
Kaip sodinti
Rausvažiedės avietės mėgsta saulėtą vietą, todėl jas galima sodinti pilnoje saulėje ir prie pietinės sienos.
Krūmai sodinami atskirose duobėse arba tranšėjose, išlaikant 70 cm atstumą tarp augalų ir 150 cm atstumą tarp eilių.
Tibeto avietės nereiklios dirvožemiui, tačiau nemėgsta stipraus rūgštumo. Geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje, todėl į duobutes reikėtų pridėti humuso arba komposto.
Nesodinkite aviečių ten, kur stovi vanduo - jų šaknys gali supūti.
Geriau sodinti rudenį, kad daigai spėtų įsišaknyti iki šaltų orų. Pasodinę gausiai palaistykite ir neužberkite jų žemėmis.
Priežiūra
Laistykite reguliariai, ypač per karščius, bet neleiskite vandeniui užsistovėti.
Pirmaisiais metais dažniau ravėkite piktžoles ir purenkite viršutinį dirvos sluoksnį, kad prie šaknų geriau patektų oro.
Jaunus augalus verta mulčiuoti durpėmis arba humusu, kad būtų sulaikoma drėgmė ir stabdomas piktžolių augimas. Po 2-3 metų avietės augs ir piktžolės nebekels problemų.
Nuo ankstyvo pavasario augalus tręškite organinėmis medžiagomis arba kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose nėra chloro. Nuo vasaros vidurio mažinkite azoto kiekį ir pirmenybę teikite trąšoms su dideliu fosforo ir chloro kiekiu.
Rudenį nupjaukite vaisius subrandinusius ūglius, o šių metų ūglius palikite peržiemoti - kitą sezoną jie formuos uogas.
Naudingi patarimai
Aviečių stiebai padengti aštriais spygliais, todėl dirbant su jais svarbu saugoti rankas. Kad išvengtumėte įgėlimų ir įbrėžimų, mūvėkite linines ir gumines pirštines.
Laikui bėgant krūmai pradeda auginti daug naujų augalų ir plinta visomis kryptimis. Kad nereikėtų kovoti su papildomais augalais, sodinant krūmus verta apriboti jų augimą įkasant apsauginius tinklelius.
Kenkėjai ir ligos
Tibeto avietės, kaip ir įprastos avietės, gali sirgti ir kentėti nuo kenkėjų. Pirmiausia jai pavojingi vikšrai ir
aviečių vabalai, kurie naikina lapus ir žiedus.
Ant šaknų kartais atsiranda bakterinis vėžys - tai infekcinė liga, kuria serga jauni ir nusilpę krūmai.
Sergančius
augalus reikėtų sudeginti, nes bakterinis vėžys neišgydomas.
Jei ant lapų atsiranda rudų dėmių, vadinasi, avietės serga antraknoze ir jas reikia purkšti vario turinčiais
preparatais.
Nuo kenkėjų gelbės fosforo organiniai pesticidai.
Kaip naudoti derlių
Uogos skanios šviežios, tačiau yra veislių su kartumu. Iš Tibeto aviečių gaminamos skanios uogienės, džemai ir
kompotai, uogos sutrinamos su cukrumi ir užšaldomos. Visiškai prinokusios uogos tinka valgyti, neprinokusios
uogos
neturi skonio ir aromato, kaip ir paprastos avietės.
Rosolistnaya aviečių vaisiai yra ne tik malonaus skonio, bet ir naudingi:
- kraujagyslių sienelės tampa stipresnės ir elastingesnės;
- palankiai veikia kraujo sudėtį;
- gerina imuninę sistemą;
- apsaugo nuo peršalimo ligų.
Avietės-žemuogės yra svetainės puošmena ir skanių uogų šaltinis. Ji patiks sodo egzotikos mėgėjams ir gali puikiai papildyti kraštovaizdžio dizainą.
