Elegantiški viržių krūmai tankia, žvynuota lapija ir švelniais varpelio formos žiedais papuoš bet kokį rudeninį gėlyną ar miksborderį, sužavės savo grakštumu ir subtilumu. Viržiai puikiai atrodo šalia nikštukinių spygliuočių, be to, šių augalų priežiūra yra beveik tokia pati. Visžaliai žvynuoti lapai išlieka ant viržių krūmų ir žiemą, tai leidžia išlaikyti gėlynus dekoratyviais net ir šaltuoju metų laiku. Viržiai yra vienos monotipinės genties atstovai, tačiau didžiulė veislių įvairovė su skirtingų spalvų žiedais leidžia sukurti gėlynuose originalias šių augalų kompozicijas .
Pagrindiniai viržių privalumai: žydėjimas rudenį, platus panaudojimas sodo kraštovaizdžio formavimui, paprastas auginimas, geras ištvermingumas žiemą. Tačiau auginant viržius būtina laikytis ir kelių agrotechnikos reikalavimų.
Kaip viržiai atrodo
Visi viržiai - visžaliai, neaukšti krūmai, užaugantys nuo 15 iki 60 cm dydžio.
Priklausomai nuo veislės, augalas gali sudaryti išsikerojusį šliaužiantį krūmą, o kitoms veislėms būdingi liekni vertikalūs ūgliai. Žvynuoti viržių lapai yra smulkūs, nuo plieno pilko iki tamsiai žalio atspalvio, jie tankiai dengia ūglius. Trinami lapai neskleidžia jokio būdingo kvapo. Žiedai yra įvairių spalvų, sutinkamos veislės su baltais, violetiniais, purpuriniais, rausvais arba karmininiais žiedais. Žiedai gali būti pavieniai arba kekiniai. Žydėjimo metas - rudens mėnesiai, tačiau kai kurios ankstyvosios veislės gali skleisti švelnius varpelio formos žiedus jau liepos pabaigoje.
Viržiai: sodinimas ir auginimas
Norint sukurti unikalų dekoratyvų sodo kampelį su viržiais, patartina nuosekliai laikytis visų būtinų agrotechninių priemonių.
Siekdami sode sukurti įspūdingą viržyną, pasirinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo požeminio ir tirpstančio vandens užliejimo. Pasėliai jautrūs grybinėms infekcijoms, jei pasodinti tankiai ir dirvoje yra per daug vandens. Netinkamai parinktoje viržių auginimo vietoje (pavėsyje, pusiau pavėsyje) žydėjimas gali būti negausus ir trumpalaikis.
Viržių daigus sodinkite nuo pavasario iki rudens vidurio, darbus baigti rekomenduojama maždaug mėnesį prieš pirmąsias šalnas. Įspūdingos kompozicijos gaunamos sodinant nuo 9 iki 15 daigų į 1 m². Grupę gali sudaryti 20-30 augalų. Atkreipkite dėmesį į augalų žydėjimo laiką, kad viržynai būtų vaizdingi nuo vasaros vidurio iki rudens.
Svarbu: sodinant daigus nereikėtų jų papildomai įgilinti, patartina atkreipti dėmesį į sodinimo gylį medelyne.
Gamtoje viržiai gyvena ne ilgiau kaip 25 metus. Dirbtinai sukurtose kompozicijose šis terminas gali sutrumpėti dėl šių nuostabių augalų auginimo agrotechnikos reikalavimų nesilaikymo, todėl turėtumėte būti pasirengę užsiauginti naujų augalų vietoj žuvusių.
Tinkama dirva - raktas į sėkmę auginant viržius
Taip, tiesa, kad viržių auginimas sode priklauso nuo teisingai parinktos dirvožemio sudėties. Kad šie augalai sėkmingai augtų, jiems reikia rūgštaus substrato, kurio pH yra nuo 3,5 iki 5,5. Dirva sodinimui turi būti labai laidi ir vidutinio derlingumo. Sode tokio dirvožemio paprastai nerasite, todėl prieš sodinant viržių sodinukus vieta praturtinama, į dirvą įmaišant rūgščių durpių, taip pat komposto iš spygliuočių žievės ir spyglių bei smėlio.
Jei sodo dirvožemį sudaro sunkus priemolis arba molis, esamą viršutinį dirvožemio sluoksnį (iki 30 cm) pakeiskite tinkamu substratu. Vietovėse, kuriose yra aukštas gruntinis vanduo, reikėtų ne tik pakeisti dalį viršutinio dirvos sluoksnio, bet ir įrengti drenažinę pagalvę iš akmenukų arba keramzito, kad viržių šaknys mažiau įmirktų.
Į paruoštą dirvą patartina įmaišyti mikorizės viržiams, kuri teigiamai veikia šaknų sistemą ir padidina augalų sugeriamąjį paviršiaus plotą. Mikorizės naudojimas sumažina pasodintų viržių sodinukų ligų riziką ir padidina augalų atsparumą nepalankioms sąlygoms.
Pasodinus viržių daigus, jie palaistomi, o paviršius tarp augalų mulčiuojamas spygliuočių spygliais arba pušų žieve. Viržiai suformuoja negilią šaknų sistemą, kuri greitai išdžiūsta, jei nepakankamai laistoma. Viržių perdžiūvimas ypač pavojingas karštomis vasaromis, todėl mulčiavimas dirvos paviršiuje po augalais padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo viržius nuo žūties. Spyglių mulčias taip pat padeda parūgštinti sodo substratą.
Viržių priežiūra
Viržių priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikia išmanyti jų auginimo agrotechnikos žinias.
- Laistymas. Prižiūrint viržius, svarbu dažnai laistyti augalus, ypač karštomis vasaromis. Net ir vienkartinis perdžiūvimas gali smarkiai pažeisti augalo šaknų sistemą, kuri išsidėsto arti dirvos paviršiaus. Laistykite viržių krūmus pagal poreikį ir venkite purkšti vandenį ant augalo vainiko. Augalus patartina laistyti ryte.
- Tręšimas. Tręšiant viržius, reikėtų naudoti tik specialius gamintojų sukurtus mišinius, skirtus rūgščių dirvožemių reikalaujančioms rūšims. Paruošti mišiniai yra visiškai subalansuoti maistinių medžiagų požiūriu ir juos naudojant išvengiama šaknų sistemos nudegimų. Viržių maitinimui tinka paruoštos trąšos, skirtos visžaliams spygliuočiams ir rododendrams. Viržius rekomenduojama tręšti nuo pavasario iki vasaros vidurio. Geriau rinktis lėtai veikiančias granuliuotas trąšas, įterpiamas pavasarį.
- Genėjimas. Viržių krūmai genimi anksti pavasarį, prieš prasidedant sulos tekėjimui. Atliekant šį veiksmą, pašalinami nudžiūvę žiedynai, kartu paimant nedidelę pagrindinio ūglio dalį. Genėjimas padeda suformuoti harmoningą krūmo formą ir padidina žydėjimo intensyvumą.
Geri viržių kaimynai
Viržius galima sodinti grupiniuose želdiniuose, o sodinukus komponuojant kompozicijų pirmame plane reikėtų atsižvelgti į jų aukštį. Be to, svarbu pasirinkti kaiminystėje kultūras, kurios reikalauja rūgštaus dirvožemio. Šalia viržių gerai auga kadagiai, pušys, eglės, rododendrai ir erikiniai augalai. Tarp žolių - Eraičinas melsvasis, Buchanano viksva ir smiltyninė nendrinukė. Prie gražių viržių įspūdingai atrodo smulkiasvogūninių ir botaninių tulpių laukymės. Šliaužiantys šilokai ne tik išryškins viržių eleganciją, bet ir padės sulaikyti drėgmę dirvoje.
